Dantų šalinimas atliekamas tuomet, kai danties išsaugoti kitais gydymo būdais nebegalima arba jo pašalinimas reikalingas dėl burnos sveikatos. Prieš procedūrą gydytojas įvertina danties, aplinkinių audinių ir bendrą klinikinę situaciją.
Danties šalinimas nėra pirmasis pasirinkimas – esant galimybei siekiama išsaugoti natūralų dantį. Tačiau kai pažeidimas yra per didelis, dantis nebeatstatomas ar kelia riziką aplinkiniams audiniams, gali būti rekomenduojamas jo pašalinimas.
Procedūros sudėtingumas priklauso nuo danties padėties, šaknų anatomijos, aplinkinių audinių ir kitų individualių aplinkybių. Prireikus prieš gydymą atliekamas radiologinis ištyrimas.
Sprendimas šalinti dantį priimamas individualiai, įvertinus, ar jį dar galima patikimai gydyti ir atkurti. Dažniausios situacijos, kai gali būti svarstomas danties šalinimas:
Jei ėduonis ar kitas pažeidimas apima didelę danties dalį ir jo nebeįmanoma patikimai atkurti, gydytojas gali rekomenduoti dantį pašalinti.
Gilus lūžis ar skilimas, apimantis šaknį ar kitus svarbius danties audinius, kai kuriais atvejais neleidžia danties išsaugoti.
Kai infekcijos židinio nepavyksta kontroliuoti kitais gydymo būdais arba prognozė yra nepalanki, gali būti svarstomas danties pašalinimas.
Netaisyklingai išdygę, dalinai išdygę ar problemų keliantys protiniai dantys gali būti šalinami, jei tam yra klinikinių indikacijų.
Apžiūros metu gydytojas įvertina dantį ir aplinkinius audinius. Jei reikia, atliekama rentgeno nuotrauka, padedanti įvertinti šaknų padėtį ir procedūros sudėtingumą.
Aptariama procedūros eiga, nuskausminimas ir individualios aplinkybės. Sudėtingesniais atvejais parenkamas atitinkamas chirurginio gydymo planas.
Taikant vietinį nuskausminimą dantis atsargiai pašalinamas. Procedūros eiga priklauso nuo danties padėties, šaknų anatomijos ir aplinkinių audinių būklės.
Po procedūros gydytojas paaiškina, kaip prižiūrėti žaizdą, ko vengti pirmosiomis dienomis ir kada reikėtų kreiptis pakartotinai.
Po danties šalinimo svarbu laikytis gydytojo pateiktų rekomendacijų, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos žaizdai gyti. Pirmąją parą paprastai rekomenduojama netrikdyti susidariusio kraujo krešulio, vengti intensyvaus skalavimo ir kitų veiksmų, galinčių jį pažeisti.
Patinimas, jautrumas ar diskomfortas po procedūros gali skirtis priklausomai nuo šalinimo sudėtingumo. Jei simptomai stiprėja, atsiranda gausus kraujavimas, karščiavimas ar kiti nerimą keliantys požymiai, reikėtų susisiekti su gydytoju.
Procedūros metu paprastai taikomas vietinis nuskausminimas. Pojūčiai ir diskomfortas po procedūros priklauso nuo šalinimo sudėtingumo bei individualios organizmo reakcijos.
Trukmė priklauso nuo danties padėties, šaknų anatomijos ir procedūros sudėtingumo. Paprastas šalinimas gali užtrukti trumpiau, o sudėtingesniam chirurginiam šalinimui gali reikėti daugiau laiko.
Konkrečias rekomendacijas pateikia gydytojas. Kol veikia nuskausminimas, svarbu būti atsargiems, kad netyčia nesusižeistumėte lūpos, skruosto ar liežuvio. Pirmosiomis valandomis taip pat svarbu saugoti susidariusį kraujo krešulį.
Gijimo eiga priklauso nuo pašalinto danties, procedūros sudėtingumo ir individualių organizmo savybių. Minkštieji audiniai gyja palaipsniui, o pilnas kaulo persitvarkymas užtrunka ilgiau.
Nedidelis diskomfortas ar patinimas po procedūros gali būti tikėtinas. Vadovaukitės gydytojo rekomendacijomis. Jei skausmas ar patinimas stiprėja, atsiranda gausus kraujavimas, karščiavimas ar kiti nerimą keliantys simptomai, susisiekite su gydytoju.
Ne. Protinio danties šalinimo poreikis vertinamas individualiai pagal jo padėtį, išdygimą, aplinkinių audinių būklę, simptomus ir galimą riziką kitiems dantims.
